sąmonė

są́monė sf. (1) Rtr; M 1. TP1881,48, PnmA sveiko proto, nuovokos, tvirtos atminties turėjimas, sugebėjimas suvokti aplinką, protas: Sąmonę atgauti LL128. Protarpiais grįždavo ligoniui sąmonė J.Dov. Tas vyras, matai, be są́monės buvo i nieko nežino Jrb. Sąmonės jau neturė[jo], kliedė[jo], kai nuejau Klt. Nuo skausmo geso jo sąmonė rš. Man nyksta sąmonė! Vd. Kai užgeria, jis i pametąs są́monę, paklystąs Jrb. Netekti są́monės NdŽ. O tavo sąmonėj dar vis tamsu – kada gaisrais pasaulis žydi S.Nėr. Greitas susimanymas, dvasės (greita) są́monė KI506. ║ atmintis: Gerai neatsimenu, kada į mano sąmonę įkrito Maironio vardas V.Myk-Put. Jos matytas vaizdas niekuomet neišdils iš sąmonės rš. Jos sujauktoje sąmonėje iškyla viena tolima liepos mėnesio saulėta diena rš. 2. fil., psich. tikrovės atspindėjimo žmogaus smegenyse procesas, apimantis visas psichinės veiklos formas ir sąlygojantis tikslingą žmogaus veiklą: Aukščiausia psichikos forma yra sąmonė V.Laš. Mokslinė psichologija sąmonei priskiria tas psichines apraiškas, kurios išskiria žmogų iš gyvulių rš. Są́monė leidžia pažinti savo vidaus būsenas FT. 3. politinės, filosofinės, religinės pažiūros, įsitikinimai, sąmoningumas: Platino tarp tautiečių šviesą, sąmonę Žem. Naras visą laiką augino jų (darbininkų) sąmonę P.Vaičiūn. Politinė, tautinė są́monė NdŽ. Tautiška sąmonė V.Kudir. Humanizmo plitimas visose šalyse buvo susijęs su valstybinės ir nacionalinės sąmonės gimimu rš. 4. Snt suvokimas, supratimas: Neturi aiškios savo jaunumo sąmonės rš. Laksto, pliaupia be są́monės jokios Gg. Be nė kokių są́monių kalba (nepagalvojusi) Švnč. Sulig anų są́monės kitaip išeina DūnŽ. 5. pršn. nesąmonė: Kur nesąmonės, nereikia skaityt, tik kur są́monės Mžš. Nesąmonė! – Matysi, bus sąmonė Všt.

◊ be są́monės labai smarkus (lietus): Lytus be są́monės buvo Vdk.